„… Ir štai šiandien jūsų karštas troškimas išsipildė. Šalia Kauno, Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio teatrų, kultūrinio darbo baran stoja ir Marijampolės miesto teatras – penktasis profesionalinis teatras Lietuvoje! Garbė jums sunkią kelerių metų kovą laimėjus…” – tokiais žodžiais 1942 m. rugsėjo 12 d. naujo teatro atidarymo iškilmėse marijampoliečius sveikino aktorius K. Dineika iš Kauno.

O laikas nebuvo palankus: vyko karas, keitėsi okupacijos, neaišku, ką atneš rytojus. Tačiau tą vakarą visi: ir šeimininkai, ir gausūs svečiai buvo kupini entuziazmo: gimė naujas teatras, tarsi kitokio gyvenimo pranašas, nešantis visiems šviesesnės rytdienos viltį…

Teatro direktorius J. Pileckis, režisierius K. Tumkevičius, dailininkas V. Vijeikis, administratorius J. Sodaitis, 20 aktorių trupė, 7 techniniai darbuotojai pradėjo pirmąjį kūrybos sezoną. Po premjerinio P. Vaičiūno dramos „Sudrumstoji ramybė” pastatymo buvo ne tik vaidinama, ne tik repetuojami nauji spektakliai, bet ir mokomasi aktorinio meno studijoje. Kai kuriems pastatymams bei darbui studijoje buvo kviečiami specialistai ir iš kitų teatrų.

Po pusmečio atvėrė duris nauji teatro rūmai: atsirado sąlygos sudėtingesniems pastatymams, kuriuos vienu metu galėjo stebėti beveik 800 žiūrovų.

Per du sezonus buvo parodytos 9 premjeros. Ypatingo pasisekimo ir gero kritikų vertinimo susilaukė J. Grybausko režisuota C. Vinterio pjesė „Marijelė” („Marieta”). Rašytojas P. Andriušis recenzijoje „Švariai padaryta” žavėjosi profesionaliu pastatymu, aktorių, ypač L. Arminaitės, B. Kvedaro vaidyba, dail. V. Palaimos scenografija.”…

Turėdami tokią premjerą, marijampoliečiai drąsiai gali žvelgti ateitin. Bravo Marijampolė!” – užbaigia recenzentas. („Ateitis”, 1943-11-04). Išskirtinį pasisekimą turėjo ir K. Tumkevičiaus režisuota S. Čiurlionienės pjesė vaikams „Dvylika brolių juodvarniais laksčiusų” (scenografija – V. Vijeikio, šokiai – J. Karalienės, muzikinė dalis – K. Gurevičiaus). Tačiau artėjo frontas, ir 1944 m. rudenį teatro veikla nutrūko.

VYTAUTAS VILIŪNAS