MARIJAMPOLĖS DRAMOS TEATRO PREMJERA „VAIKYSTĖS KVAPAS“

spektaklis pagal danų autorės Tovės Ditlevsen romaną „Kopenhagos trilogija“

Tai autobiografinis romanas, rašytoja Tovė Ditlevsen kalba apie savo gyvenimą nuo vaikystės iki savo pačios tapimo motina ir susidūrimo su priklausomybe. Santykiai su tėvais, jos kūryba, nepasitikėjimas savimi, santykiai su vyrais, su savo pačios vaikais ir skausminga priklausomybė – svarbios šio kūrinio temos. Romane autorė rašo, jog leidykla kartą atsisakė leisti jos knygą argumentuodama tuo, jog ji per daug prisiskaičiusi Zigmundo Froido – nors ji net nežinojo, kas yra žymusis psichoanalitikas. Tačiau romane psichoanalizės temos itin jaučiamos, jos skaudžiai ir asmeniškai išgyventos pačios rašytojos.

Spektaklyje yra koncentruojamasi į Tovės Ditlevsen santykį su motina ir kaip tas santykis veikia jos visą gyvenimą. Pagrindinė veikėja Tovė Ditlevsen keliauja per gyvenimą nuolat svarstydama ar mama ją myli, nuolat ieškodama jos meilės ženklų. Vėliau, savo santykiuose su vyrais, ji atpažįsta ir savo tėvų santykius, o savo santykiuose su vaikais atpažįsta motinos santykį su ja. Vaikystė yra svarbus viso likusio gyvenimo pagrindas, į ją atsigręžiame nuolatos. Kaip sako Tovės veikėja spektaklyje – „vaikystė tvyro šalimais lyg kvapas. Gali jį užuosti kituose vaikuose, kiekviena vaikystė turi savo kvapą“.

Spektaklis „Vaikystės kvapas“ – fragmentiškas, paremtas sapno logika. Tovė bendrauja su savo motina, kuri yra vaiduokliška, tarsi prisiminimas iš praeities, santykis tarp jų labai įtemptas ir keistas, skausmingas, bet kartu labai svarbus – ir gniuždantis, ir gyvybiškai reikalingas. Tačiau spektaklyje yra ir šviesos – keliami klausimai, kaip, nors ir skauda, kabintis į gyvenimą? Ar kūryba gali padėti išgyventi, suprasti ir reflektuoti savo praeitį? Tovės ir jos motinos santykis kelia klausimus apie mūsų gyvenimų atsikartojamumą – kiek mumyse visuose yra mūsų tėvų? Kiek tėvuose yra jų tėvų?

– Mama, kodėl tu taip darei?

– Nežinau, nes taip darė mano mama.

– O kodėl taip darė jos mama?

– Nežinau, tikriausiai taip darė jos mama.

KOMANDA

Režisierė ir inscenizacijos autorė – Živilė Mičiulytė

Scenografė ir kostiumų dailininkė – Kotryna Klara Rupainytė

Kompozitorė – Marija Paškevičiūtė

Choreografė – Kamilė Pilibaitytė

Šviesų dailininkas – Džiugas Vakrinas

Garso režisierė – Birutė Vitlipaitytė

Dramaturgijos konsultantai – Karolina Kuzborska-Urbonė ir Tomas Kumpiniauskas 

VAIDINA

Karolina Kuzborska-Urbonė

Elzbieta Luotė 

BILIETAI INTERNETU