KAPSUKO (MARIJAMPOLĖS) VALSTYBINIS DRAMOS TEATRAS (1956-1962)

Vėl teatras atkurtas tik po septynerių metų, t. y. 1956-aisiais. Į Marijampolę atvyko pirmųjų teatrinio fakulteto laidų absolventai, tarp kurių daugelis vėliau pagarsėjusių aktorių. Tai Algimantas Bružas, Leonas Ciunis, Bronius Gražys, Algirdas Grašys, Jūratė Jankauskaitė, Karolis Dapkus, Elena Gaigalaitė, Juozas Jaruševičius, Aldona Jezukevičiūtė, Nijolė Narijauskaitė, Rimgaudas Karvelis, Vytautas Paukštė, Juozas Rygertas ir kt. Iš viso trupę sudarė apie 30 aktorių. Vyr. režisierium paskirtas Stasys Čaikauskas, vyr. dailininku - Romualdas Lukšas, teatro direktorium - Kazys Zimkus (vėliau jį pakeitė - Algis Mažuolis).

Teatras veiklą pradėjo S. Čaikausko režisuotu K. Binkio pjesės "Atžalynas" pastatymu, turėjusiu milžinišką pasisekimą. Pirmajame sezone parodytos net 8 premjeros. Be "Atžalyno", prie labiausiai išsiskiriančių tektų minėti dar dvi premjeras: tai rekordiškai populiarų A. Žeri pjesės "Šeštasis aukštas" pastatymą (rež. S. Čaikauskas) ir A. Vienuolio pjesės "Prieblandoje" (rež. J. Kavaliauskas ir B. Gražys) spektaklį.

II-me sezone išskirtiniu reiškiniu tapo režisieriaus R. Juknevičiaus darbas teatre. Garsus režisierius per 24 labai intensyvaus kūrybinio darbo dienas paruošia puikų V. Rozovo pjesės "Džiaugsmo beieškant" pastatymą. Spektaklis buvo pripažintas geriausiu 1958 metų spektakliu jaunimui, o pagrindinių herojų atlikėjai aktoriai B. Gražys ir A. Venskūnas premijuoti.

Kitas populiarus sezono spektaklis buvo žiūrovų mėgstama žaisminga Lope de Vegos komedija "Šuo ant šieno" (rež. S. Čaikauskas).

Jei III-me sezone iš kelių premjerų labiau išsiskirianti tik viena - tai A. Kupsto režisuota B. Nusičiaus komedija "Misteris Doleris", tai IV-me įdomios kelios - A. Lijves "Naujųjų Metų naktį", A. Kronino "Jupiteris juokiasi", o labiausiai K. Goldoni komedija "Dviejų ponų tarnas" (rež. rygietis A. Martynovas), kurioje sužibo temperamentingas aktoriaus A. Venskūno talentas kuriant žaismingąjį Triufaldino charakterį. V-me sezone vėl įdomūs pastatymai - tai R. Juknevičiaus režisuota V. Blažeko pjesė "Turtingas vakaras" brandūs S. Čaikausko režisuoti spektakliai N. Hikmeto "Damoklo kardas", A. Rozovo "Nelygus mūšis".

1962-ieji buvo lemtingi metai. Dar buvo įdomių premjerų (V. Hugo "Marija Tiudor"). Dar pasirodė jaunas, talentingas režisierius Povilas Gaidys, pastatęs pirmąją šiame teatre savo premjera A. Nikolajo dramatišką komediją "Būk vyras, Čelestinai". Debiutas buvo sėkmingas. Tai galėjo būti naujo etapo teatre pradžia. Deja, istorija kartojosi: gautas signalas iš Maskvos: reikia mžinti išlaidas kultūrai. Respublikos valdžios sprendimas radikalus: uždaryti Marijampolės teatrą!

Teatrą buvo bandyta gelbėti. Teatro, visuomenės vardu kreipiamasi i Respublikos valdžią. Įvairių, net desperatiškų priemonių griebiasi aktoriai (net sitinka dirbti be valdžios dotacijų, net vyksta į Maskvą, bando susitikti su N. Chruščiovu...). Viskas veltui. Teatras pasmerktas.

Apmaudu, kad metams bėgant šis faktas (ne be kai kurių teatro istorikų kaltės) imtas traktuoti keistai: girdi, teatras sužlugo! Ne, ne sužlugo, bet buvo sužlugdytas. Ir tuometinė Lietuvos sovietinė valdžia (skirtingai nuo Estijos) nesistengė teatro apginti.

KAPSUKO (Marijampolės) VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS (1958-1960) įsteigtas dramos teatro aktoriaus Stasio Ratkevičiaus iniciatyva. Parodė 4 premjeras. Buvo populiarus ir gausiai lankomas. Respublikos valdžios sprendimu perkeltas į Kauną.

VYTAUTAS VILŪNAS